Dažnos žuvų ligos tvenkiniuose ir jų prevencija: virusinės ligos ir jų prevencija

Įprastos žuvų ligos paprastai gali būti suskirstytos į virusines, bakterines, grybelines ir parazitines ligas. Diagnozuojant ir gydant žuvų ligas reikia griežtai laikytis gydytojo nurodymų, griežtai laikytis paskirtų vaistų dozių be savavališko didinimo ar mažinimo.

Dažnos virusinės ligos yra amūrų hemoraginė liga, karosų kraujodaros organų nekrozė, karpių herpesvirusinis dermatitas, pavasarinė karpių viremija, infekcinė kasos nekrozė, infekcinė kraujodaros audinių nekrozė ir virusinė hemoraginė septicemija.

Hemoraginę amūrų ligą pirmiausia sukelia amūrų reovirusas. Liga paūmėja esant blogai vandens kokybei, o sunkiausia būna, kai ilgai trūksta deguonies. Profilaktikos ir gydymo metodai apima tvenkinių dezinfekciją, medicinines vonias, dirbtinę imunizaciją, vaistų terapiją, vandens dezinfekciją ir virusinių patogenų naikinimą vandenyje.

Vandens tvenkinio dugno gerinimas ir dezinfekcija daugiausia apima perteklinių nuosėdų pašalinimą, tvenkinio akvakultūros aplinkos gerinimą ir negesintų kalkių bei baliklio naudojimą dezinfekcijai.

Vaistų voniose, kuriose iš anksto įdėta atsargų, galima naudoti 2–3% druskos 5–10 minučių arba 10 ppm polivinilpirolidono jodo tirpalą 6–8 minutes arba 60 mg/l polivinilpirolidono jodo (PVP-I) vonią maždaug 25 minutes. minučių.

Dirbtinė imunizacija yra skirta griežtam sodinukų karantinui, kad būtų išvengta viruso perdavimo.

Gydymas vaistais gali apimti vario sulfatą. Vario sulfatą galima naudoti 0,7 mg/l koncentracijoje visame tvenkinyje, kartoti kas antrą dieną du kartus.

Vandens dezinfekcijos metodai apima visišką negesintų kalkių panaudojimą tvenkinyje dezinfekcijai ir vandens kokybei gerinti arba kalio vandenilio sulfato kompleksą, ištirpintą ir pritaikytą vandens dezinfekcijai.

Norint išnaikinti vandenyje esančius virusų sukėlėjus, galima purkšti jodo preparatus. Amūrų hemoragine liga sergančius tvenkinius galima purkšti polivinilpirolidono-jodo arba ketvirtinio amonio jodo kompleksais (0,3-0,5 ml kubiniam vandeniui) 2-3 kartus kas antrą dieną.

Karpio kraujodaros organų nekrozės ligą sukelia koi herpes virusas II. Prevencija ir gydymas apima:

(1). Reguliarus motininių žuvų karantinas žuvininkystės ūkiuose, kad būtų išvengta užkrėstų motininių žuvų veisimosi. Pirkdami karosų sodinukus, įsitikinkite, kad jie yra apžiūrėti arba pasiteiraukite apie sodinukų šaltinio ligos istoriją, kad nepirktumėte virusais užkrėstų sodinukų.

(2). Fotosintetinių bakterijų Bacillus spp. ir denitrifikuojančių bakterijų naudojimas kaip mikrobinės medžiagos kartu su substrato pakeitimais, siekiant veiksmingai palaikyti stabilią akvakultūros vandens aplinką. Be to, išlaikant tinkamą vandens gylį, užtikrinant didelį vandens skaidrumą, didinant vandens savicirkuliaciją ir išorinę cirkuliaciją, naudinga palaikyti vandens aplinkos stabilumą.

Herpesvirusinis karpių dermatitas yra kita liga, kurią sukelia herpes virusas. Prevencijos ir kontrolės priemonės apima:

(1) Sustiprintos visapusiškos prevencijos priemonės ir griežtos karantino sistemos. Išskirkite sergančias žuvis ir nenaudokite jų kaip pirminių žuvų.

(2) Taip pat reikia kruopščiai apdoroti tvenkinių dezinfekciją negesintomis kalkėmis žuvų tvenkiniuose ir vandens plotų dezinfekavimą sergančiomis žuvimis arba patogenais, pageidautina vengti naudojimo kaip vandens šaltinio.

(3) Vandens kokybės gerinimas gali apimti tvenkinio vandens pH reguliavimą negesintomis kalkėmis, kad jis būtų didesnis nei 8. Vandeniui dezinfekuoti galima naudoti visą tvenkinio dibromido arba bromido naudojimą. Arba pilnas povidono jodo, sudėtinio jodo tirpalo, 10% povidono jodo tirpalo arba 10% povidono jodo miltelių naudojimas gali pasiekti vandens dezinfekavimo efektą.

Karpių pavasarinę viremiją sukelia pavasario viremijos virusas (SVCV), kuriam šiuo metu nėra veiksmingo gydymo. Prevenciniai metodai apima pakaitinį negesintų kalkių arba baliklio naudojimą, kad būtų galima visiškai užtepti tvenkinį, chloruotų dezinfekavimo priemonių arba veiksmingų dezinfekavimo priemonių, tokių kaip povidono jodas ir ketvirtinės amonio druskos, skirtos vandens dezinfekcijai, siekiant išvengti protrūkių.

Infekcinę kasos nekrozę sukelia infekcinis kasos nekrozės virusas, pirmiausia pažeidžiantis šalto vandens žuvis. Ankstyvosios stadijos gydymas apima šėrimą povidono-jodo tirpalu (skaičiuojant kaip 10% efektyvaus jodo) po 1,64-1,91 g/kg žuvies kūno svorio kasdien 10-15 dienų.

Infekcinę kraujodaros audinių nekrozę sukelia infekcinis kraujodaros audinių nekrozės virusas, kuris taip pat pirmiausia pažeidžia šalto vandens žuvis. Prevencija apima griežtą akvakultūros objektų ir įrankių dezinfekciją. Žuvų ikrus reikia perinti 17-20°C temperatūroje ir 15 minučių plauti 50 mg/l polivinilpirolidono jodu (PVP-I, kuriame yra 1 % efektyvaus jodo). Koncentraciją galima padidinti iki 60 mg/l, kai pH yra šarminis, nes šarminėmis sąlygomis PVP-I veiksmingumas mažėja.

Virusinę hemoraginę septicemiją sukelia Rhabdoviridae šeimos novirhabdovirusas, viengrandis RNR virusas. Šiuo metu veiksmingo gydymo nėra, todėl prevencija yra labai svarbi. Per akies kiaušinių laikotarpį kiaušinius 15 minučių pamirkykite jode. Ankstyvosiose ligos stadijose maitinimas jodu gali sumažinti mirtingumą.